Antikvarinių deimantų šlifavimo rūšys
Ar pastebėjote, kad antikvariniai deimantai blizga visai kitaip nei šiuolaikiniai briliantai? Tai lemia jų savitas šlifavimo būdas.
Pagrindiniai:
- ⁃ Rožinis šlifavimas (angl. rose cut)
- ⁃ Senovinis šlifavimas (angl. old mine cut)
- ⁃ Senovinis europietiškasis šlifavimas (angl. old European cut
Žiedai su skirtingo šlifavimo deimantais
ROŽINIS ŠLIFAVIMAS (angl. rose cut)
Tai viena unikaliausių laikoma technika, atsiradusi 16 amžiuje. Rožinio šlifavimo deimantai yra apdirbti rankomis. Jų išskirtinumas - plokščias pagrindas ir kupolinis briaunuotas viršus, primenantis besiskleidžiantį rožės žiedą, su 3-24 facetais. Tokie brangakmeniai pasižymi subtiliu neintensyviu spindesiu, kuris gražiausiai atsiskleidžia žvakių šviesoje.
Briliantinio šlifavimo deimantai (kairėje) ir rožinio šlifavimo deimantai
Rožinio šlifavimo deimantai turi stambius facetus ir yra skaidresni nei šiuolaikiniai, taigi juose aiškiau pastebimos natūraliai susiformavusios dėmės ir intarpai. Šie trūkumai pabrėžia akmens išskirtinumą bei charakterį.
Paplitusių standartų, kurie diktuotų tam tikros spalvos pranašumą prieš kitą, nėra. Bespalvių rožinio šlifavimo deimantų pasitaiko itin retai. Dėl specifinio apdirbimo, jų atspalvis natūraliai šiltesnis. Tam tikras tonas, toks kaip pilkas, šampano ar šiuo metu geidžiamiausias - druskos ir pipirų, suteikia papildomo žavesio.
"Tai viena unikaliausių laikoma technika, atsiradusi 16 amžiuje."
Kai kurie juvelyrai rožinio šlifavimo deimanto apačią dengdavo plonu sidabro ar aukso sluoksniu. Metalas atspindėdamas šviesą suteikdavo brangakmeniui kiek kitokį atspalvį ir intensyvesnį spindesį.
Dėl plokščios apačios akmuo gali atrodyti žymiai didesnis nei kito šlifavimo tokio pat svorio brangakmenis. Kadangi jo kainą lemia svoris, tai netgi gali būti privalumas norint turėti vizualiai didesnį deimantą už sąlyginai mažesnę kainą.
Garsiausias rožinio šlifavimo deimantas "Koh-i-noor" šiuo metu priklauso britų karališkajai šeimai. 19 amžiuje jį gavusi karalienė Viktorija buvo sužavėta dydžiu, tačiau įsakė brangakmenį peršlifuoti, nes monarchei pristigo blizgesio. Šis procesas truko 38 dienas ir 186ct deimantas virto 105.6ct.
Rožinis šlifavimas populiarus buvo 18-19 amžiuje. Tokius deimantus daugiausia sutiksime Georgian ir Victorian epochų papuošaluose.
SENOVINIS ŠLIFAVIMAS (angl. old mine cut)
Ši technika atsirado 17 amžiaus viduryje. Sąvoka "old mine cut" pasirinkta prisimenant senąsias Indijos ir Brazilijos kasyklas, iš kurių į Europą buvo gabenami pirmieji deimantai.
Briliantinio šlifavimo deimantai (kairėje) ir senovinio šlifavimo deimantai.
Senovinio šlifavimo deimantų forma primena šiuolaikinę pagalvėlę (angl. Cushion cut) ir turi 58 briaunas. Jie turi atvirą koletę, dėl to centre plika akimi yra matomas tamsus taškelis. Aukšta karūna, paviljono gylis ir nedidelis aikštelės plotas sustiprina brangakmenio blizgesį.
"Baltesnių (D-H spalvos) senovinių deimantų rinkoje pasitaiko rečiau, nes laikui bėgant daugelis jų buvo perdirbti į briliantus. "
Senieji meistrai stengėsi išsaugoti kiek įmanoma didesnį deimanto svorį, todėl taip nušlifuoti brangakmeniai pasižymėjo formų įvairove.
Jie kliovėsi savo išmone, skoniu bei patyrimu. Kiekvienas senovinio šlifavimo deimantas savaip žavus ir netobulas. Akmens žėrėjimo ypatybės šiuo atveju yra kur kas svarbesnės už simetriją.
Senovinio šlifavimo deimantų spalva dažniausiai yra šilta. Tam tikras atspalvis net yra laikomas privalumu, nes optiškai sustiprina akmens žėrėjimą. Baltesnių (D-H spalvos) senovinių deimantų rinkoje pasitaiko rečiau, nes laikui bėgant daugelis jų buvo perdirbti į briliantus.
Svarbus kriterijus yra akmens švarumas. Kuo mažiau plika akimi matomų intarpų ir dėmių turi deimantas, tuo jis yra vertingesnis. Be abejo, brangakmenio vertė priklauso ir nuo jo svorio.
Vienas garsiausių senovinio šlifavimo deimantų yra "Le Grand Mazarin". Jis puošė daugybės Prancūzijos monarchų ir imperatorių karūnas, vėliau priklausė žymiam prancūzų juvelyrui Fredericui Boucheronui. Brangakmenis sveria 19.07ct, spalva yra švelniai rausva, švarumas - VS2. 2017 metais aukcione deimantas buvo parduotas už 12.3 mln. eurų.
Senovinio šlifavimo deimantai savo populiarumo viršūnę pasiekė 19 amžiuje. Daugiausia jų galima pamatyti Victorian epochos papuošaluose.
SENOVINIS EUROPIETIŠKASIS ŠLIFAVIMAS (angl. old European cut)
19 amžiaus pabaigoje atsirado specialūs pjūkleliai ir šlifavimo įrenginiai, kurie leido daryti apvalios formos deimantus. Tai davė pradžią senoviniam europietiškajam šlifavimui.
Briliantinio šlifavimo deimantai (kairėje) ir senovinio europietiškojo šlifavimo deimantai
Taip apdirbti deimantai primena šiuolaikinius briliantus. Jie turi 58 facetus, aikštelė jau yra didesnė nei anksčiau ir suapvalinta. Jų paviljonas yra gilesnis, o koletė vis dar atvira, nors ir mažesnė. Pakitusios proporcijos leido atverti akmeniui daugiau šviesos ir paryškinti blizgesį.
"Įdomu, kad J, K, L, M spalvų, kurios pagal dabartinius standartus vertinamos prasčiau, brangakmeniai savo laiku buvo patys geidžiamiausi."
Aukštos kokybės senovinio europietiškojo šlifavimo deimantas turi būti simetriškas. Nuo to priklauso jo blizgesys.
Apšvietimas daro didelę įtaką šio deimanto grožiui. Vienaip jis blizga žvakių šviesoje, kitaip - prie elektros lemputės, trečiaip - šviečiant saulei. Todėl visada yra gerai apžiūrėti, kaip akmuo žaižaruoja prie skirtingų šviesos šaltinių.
Daug kas priklauso ir nuo paties papuošalo kompozicijos. Pavyzdžiui, šalia vienas kito dirbinyje sukomponuoti senovinio europietiškojo šlifavimo deimantai sukuria raibuliavimo įspūdį.
Daugelis taip apdirbtų deimantų turi atspalvį. Įdomu, kad J, K, L, M spalvų, kurios pagal dabartinius standartus vertinamos prasčiau, brangakmeniai savo laiku buvo patys geidžiamiausi.
Svarbus kriterijus yra deimanto švarumas ir, žinoma, svoris. Kuo šie parametrai aukštesni, tuo akmuo yra vertingesnis.
Senovinio europietiškojo šlifavimo deimantai buvo populiarūs 1890-1930 metais. Daugiausia taip apdirbti brangakmeniai buvo naudojami 20 amžiaus pradžios Edwardian ir Art Deco epochų papuošaluose.
