Senovinių deimantų vertinimas: 4C
Antikvariniai deimantai vertinami pagal tą pačią 4C (angl. color, clarity, cut, carat weight) sistemą kaip ir šiuolaikiniai. Jiems apibūdinti naudojamas pjūvis, švarumas, spalva ir svoris karatais. Vis dėlto kliautis vien šiomis kategorijomis nederėtų.
Praeityje standartai buvo visai kiti. Tad nusakyti senovinių brangakmenių vertę, remiantis 20 amžiaus viduryje atsiradusia sistema, galima tik iš dalies.
Pjūvis nusako, kaip akmens simetrija ir proporcijos sąveikauja su šviesa. Tai vienas pagrindinių parametrų, lemiančių brangakmenio grožį ir blizgesį.
Senovinius deimantus daugiausia tiekė Indija ir Brazilija. Čia iškasami brangakmeniai dažniausiai pasižymėjo šiltesniu atspalviu ir buvo patys geidžiamiausi. Senieji meistrai šlifavo juos ir kūrė nuostabaus grožio papuošalus negalvodami apie aukštus laboratorinius įvertinimus. Pagrindinis jų tikslas buvo atskleisti natūralų deimantų grožį.
Deimantus šlifuoti pradėta 14-15 amžiuje Italijoje, Venecijoje. Iki to laiko tai buvo tabu, mat, tikėta, kad keičiant akmenį, šis praras magiškas galias.
Akmens apdirbimo procesas praeityje buvo sudėtingas ir reikalavo gerų įgūdžių. Meistrai visa tai darė rankomis ir ganėtinai primityviais įrankiais, todėl deimantai nebuvo idealiai vienodi.
Rožinio šlifavimo deimantai
Senovinio šlifavimo deimantai
Senovinio europietiškojo šlifavimo deimantai
Briliantinio šlifavimo deimantai
Briliantinio šlifavimo deimantai (kairėje) ir senovinio europietiškojo bei rožinio šlifavimo deimantai
Senovinių deimantų šlifavimo būdai kito tobulėjant technikai.
Pagrindiniai jų:
-Rožinis šlifavimas (angl. rose cut): kupolinis briaunuotas viršus, 3-24 facetai, plokščias pagrindas
-Senovinis šlifavimas (angl. old mine cut): aukšta karūna, paviljono gylis, maža stačiakampė aikštelė, atvira koletė.
-Senovinis europietiškasis šlifavimas (angl. old European cut): aukšta karūna, paviljono gylis, didesnė apvali aikštelė, atvira koletė.